- šešelgė
- šešélgė sf. (1) 1. šeštoji kapos dalis (dešimt): Rublis dvidešim, kiekgi čia bus? – Dvylika šešelgių Sld. 2. BŽ6l8, Ser, KŽ žr. šešakė: Ragana pakėlė kortą: po ja buvo paprasta šešelgė rš. 3. Rtr, KŽ skaitmuo „šeši“.
Dictionary of the Lithuanian Language.